- svečiauti
- svečiáuti, -iáuja (-iáuna Msn), -iãvo [K], KŽ 1. tr. N, [K], NdŽ, Msn vaišinti svečius, rengti vaišes: Svečiauju, neperstoju svečių R158, MŽ209. 2. žr. svečiuoti 1: Svečiuos ir svečiuos – per daug jau svečiáuji, važiuok namo Pnm. Svečiáut einam, tai ir berniuką vedams Kkl. Pas kaimynus tankiai svečiáudavom Vp. Vasarą dirbdavo kai pasiutę, o žiemą tai tik svečiáudavo, uliodavo ČrP. Atvažiavę [piršliai] svečiauna LTR(Upn). ^ Gardžiai valgo lyg pas kunigą svečiaudamas KrvP(Dbg). | refl. NdŽ, Skdv. \ svečiauti; atsisvečiauti; pasisvečiauti; užsisvečiauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
